Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europos Sąjungai ir pasauliui. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, Europos žaliasis kursas yra nauja Europos ekonomikos augimo strategija, pagal kurią Sąjunga taps modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika. Europos žaliuoju kursu siekiama iki 2050 m. neutralizuoti Europos poveikį klimatui, skatinti ekonomiką pasitelkiant ekologiškas technologijas, kurti tvarią pramonę ir transportą ir mažinti taršą. Klimato ir aplinkos problemas pavertus galimybėmis, pertvarka bus teisinga ir įtrauki visiems.
Europos Komisija padeda ES valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis remiamas perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir padedama siekti Europos žaliojo kurso tikslų . Ji taip pat padeda nustatyti būtinas procedūras centrinėse ir vietos administracijose ir sukurti koordinavimo struktūras, reikalingas žaliajai politikai įgyvendinti.
Parsisiųsdinkite brošiūrą apie techninę paramą įgyvendinant Europos žaliąjį kursą >
Klimato politika ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas
Klimato politika yra Europos žaliojo kurso pagrindas. ES jau pasiekė gerų rezultatų mažindama išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kartu išlaikydama ekonomikos augimą. Ateinančiais metais reikia nuveikti dar daugiau. ES nusistatė savo tikslus iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, todėl tam reikės, kad visos valstybės narės įgyvendintų nuoseklią klimato politiką.
Europos Komisija, pasitelkdama techninės paramos priemonę, padeda nacionalinėms valdžios institucijoms rengti ir įgyvendinti reformas, kuriomis remiami jų užmojai klimato srityje.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Klimato politikos rengimas, įskaitant konsultacijas dėl klimato strategijų ir veiksmų planų, ir parama išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio modeliavimui.
- Parama žemėnaudai ir miškotvarkai, įskaitant miestų planavimą, SMART miestus ir miškų apskaitą bei inventorizaciją.
- Pakrančių apsaugos gerinimas, taip pat potvynių ir pakrančių erozijos rizikos valdymas.
- Gamtinio pobūdžio sprendimų karščio bangų, sausrų, potvynių ir prastos oro kokybės miestuose problemai spręsti rengimas.
- ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos finansavimo priemonių įgyvendinimas.
- Parama elektros energijos sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui, be kita ko, atsinaujinančiai energijai palankių rinkų ir reguliavimo sistemų projektavimui.
- Rinka grindžiamų paramos sistemų, skirtų investicijoms į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, plėtra.
- Nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, įskaitant analitinį ir energetikos modeliavimą, rengimas.
- Efektyviai energiją vartojančių šildymo ir vėsinimo sistemų politikos vertinimas.
- Investicijų į efektyvų energijos vartojimą pastatuose skatinimas.
- Tvaraus transporto ir judumo bei alternatyviųjų degalų politikos nustatymas.
- Vidaus vandenų transporto ir greitųjų geležinkelių stiprinimas.
Parama klimato ir energetikos politikos stebėsenos ir vertinimo sistemai kurti ir poveikio aplinkai vertinimo metodams tobulinti.
Parama pagrindinėms sąlygoms investicijoms į švarią energiją Graikijoje, visų pirma į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, gerinti.
Parama nustatant, kokių reikia politikos reformų ir finansavimo priemonių, kad energija pastatuose būtų vartojama efektyviau.
Komisija padeda Antverpeno uostui perkelti krovinius iš kelių į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius. Tikslas – sumažinti grūstis keliuose ir pagerinti laivų navigaciją ir koordinavimą uosto teritorijoje.
Teisinga pertvarka
Visos ES valstybės narės, regionai ir sektoriai turi prisidėti prie perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Tačiau problemos mastas nėra vienodas visiems. Regionai, priklausomi nuo iškastinio kuro ir daug anglies dioksido išskiriančių pramonės šakų, bus ypač paveikti ir bus iš esmės pertvarkomi ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu.
Europos Komisija padeda valstybėms narėms sutelkti išteklius ir imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta tikslinė parama regionams ir sektoriams, kuriems šis perėjimas daro didžiausią poveikį. Naudodamasi techninės paramos instrumentu Reformų GD patvirtino 17 valstybių narių prašymus padėti rengti jų teritorinius teisingos pertvarkos planus, kuriuos kiekviena valstybė narės turės parengti, kad galėtų gauti Teisingos pertvarkos mechanizmo finansavimą.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Pereinamojo laikotarpio iššūkių ir poreikių vertinimas.
- Veiksmų plano ir priemonių, kurių reikia siekiant pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, plano parengimas.
- Parama konsultacijoms su suinteresuotaisiais subjektais siekiant bendro sutarimo dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos.
- Pasiūlymai dėl valdymo mechanizmų pertvarkai įgyvendinti.
Darnus vystymasis
ES yra visapusiškai įsipareigojusi kartu su valstybėmis narėmis būti Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo lydere. 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT) – pagerinti žmonių gyvenimą ir apsaugoti planetą nuo degradacijos, kad būtų galima patenkinti dabartinių ir būsimų kartų poreikius. Nuo 2020 m. Europos Komisija sustiprino DVT įgyvendinimo analizę ir stebėseną Europos semestro procese. Tuo pat metu valstybės narės įtraukia DVT į savo politikos formavimą ir formuoja tikslinę politiką, kuria siekiama tvaresnio vystymosi.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Darnaus vystymosi strategijos parengimas iki 2050 m.
- Veiksmų plano, skirto kaimo gyventojų gerovei gerinti ir kaimo vietovių ekonominiam stabilumui užtikrinti, parengimas.
- Darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimas įtraukiant DVT į sprendimų priėmimą visais valdymo lygmenimis.
Siekdama įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., 2017 m. Italijos vyriausybė priėmė nacionalinę darnaus vystymosi strategiją.
Energetika
Norint pasiekti 2030 ir 2050 m. klimato srities tikslus, labai svarbu toliau mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tuo pat metu energija turi būti saugi ir įperkama vartotojams ir įmonėms. Kad tai įvyktų, valstybės narės turi pertvarkyti savo energetikos sistemas į visiškai integruotą, skaitmeninę ir konkurencingą ES energijos rinką, daugiausia grindžiamą atsinaujinančiaisiais ištekliais. Be reguliavimo reformų, valstybės narės turi sudaryti sąlygas tolesnėms investicijoms į švarią energiją, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, ir jas skatinti.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Teisinės ir reguliavimo sistemos pritaikymas siekiant padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalį.
- Politikos priemonių energijos vartojimo efektyvumui skatinti nustatymas.
- Konkurencingų elektros energijos rinkų kūrimas.
- Švarios energijos finansavimo ir paslaugų rinkų kliūčių šalinimas.
- Strateginio planavimo rėmimas pasitelkiant energetikos srities modeliavimą ir analizę.
The European Commission supported 17 Member States in identifying reforms and investments to reduce dependencies on fossil fuel imports from Russia and implement the REPowerEU.
Transportas ir judumas
Transportas leidžia žmonėms, paslaugoms ir prekėms laisvai judėti Europos Sąjungoje. Tai yra kertinis ES integracijos akmuo, jungiantis žmones iš įvairių regionų ir šalių ir labai prisidedantis prie ekonomikos. Vis labiau integruojant ekonomiką, transporto paklausa toliau didėja. Tai suteikia galimybių, bet kyla ir naujų iššūkių. Visų pirma, transportas išmeta beveik ketvirtadalį ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir yra viena iš pagrindinių oro taršos miestuose priežasčių. Valstybės narės ieško būdų, kaip parengti pažangius, tvarius ir veiksmingus transportui skirtus sprendimus. Tam reikia, kad pirmenybė būtų teikiama naudotojams ir jiems būtų suteiktos įperkamesnės, prieinamesnės, sveikesnės ir švaresnės alternatyvos.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Politikos, ekonominių priemonių ir teisinių sistemų analizė.
- Sąnaudų ir naudos analizė.
- Investavimo scenarijaus ir poveikio modeliavimas.
- Politikos rekomendacijų ir veiksmų planų parengimas.
- Komunikacijos strategijų ir planų rengimas.
Aplinka ir žiedinė ekonomika
Tikimasi, kad aplinkos būklės blogėjimas darys vis didesnį poveikį ekonominei veiklai. Jis gali sukelti ekstremalias oro sąlygas, daryti įtaką žmonių sveikatai ir sumažinti gamtos išteklių prieinamumą. ES gamtinio kapitalo apsauga, perėjimas prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos ir žmonių apsauga nuo su aplinka susijusio spaudimo yra pagrindiniai Europos žaliojo kurso prioritetai. Valstybės narės imasi reformų šiems uždaviniams spręsti toliau plėtodamos savo aplinkos politiką ir strategijas .
Reformų GD padeda nacionalinėms valdžios institucijoms rengti ir įgyvendinti reformas, padedančias spręsti aplinkos būklės blogėjimo problemą.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Nacionalinės ir savivaldybių atliekų tvarkymo politikos nustatymas.
- Nacionalinių žiedinės ekonomikos strategijų ir veiksmų planų rengimas.
- Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių įgyvendinimas.
- Parama vandentvarkos ir vandens paslaugų stebėsenai.
Tankiai apgyvendintoje šalyje, pvz., Nyderlanduose, labai reikalingas koordinuotas požiūris į teritorijų valdymą.
Parama Rumunijos ekonomikos reguliavimo institucijai, kad ji atliktų itin svarbų centrinės veiklos rezultatų ir atitikties informacijos saugyklos vaidmenį.
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
Skaitmeninės technologijos daro didelį poveikį mūsų gyvenimo būdui ir verslui. Valstybės narės turi turėti pajėgumų, kad galėtų pasinaudoti vis labiau skaitmenėjančia visuomene ir įveikti jos keliamus iššūkius. Tam reikia parengti politiką ir diegti novatoriškus sprendimus, kad įmonės įgytų pasitikėjimo, kompetencijų ir priemonių skaitmeninimui ir augimui. Sisteminga ir į ateitį orientuota mokslinių tyrimų ir inovacijų strategija yra itin svarbi našesnei ir ekologiškesnei ekonomikai.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimas siekiant geriau įgyvendinti inovacijų politiką.
- Pajėgumų trūkumo mokslinių tyrimų institutuose problemos sprendimas, visų pirma dalijantis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais.
- Mažųjų ir vidutinių įmonių inovacinių rezultatų gerinimas.
Siekdamos padidinti Lietuvos inovacinius pajėgumus, Lietuvos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti inovacijų reformą.
Viešųjų ir privačiųjų finansų žalinimas
Norint pasiekti Europos žaliojo kurso užmojį, reikia didelių investicijų. Privatusis sektorius atliks svarbų vaidmenį finansuojant perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Tam reikia nuoseklių strategijų, novatoriškų reguliavimo sistemų ir išmaniųjų priemonių. Nacionalinės vyriausybės taip pat prisidės prie pertvarkos finansavimo siųsdamos tinkamus signalus apie kainas ir perorientuodamos viešąsias išlaidas į tvarią politiką. Jos taip pat turi skatinti tvaresnių prekių ir paslaugų paklausą žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir mažinti viešųjų paslaugų anglies pėdsaką. Tvirta valdymo sistema užtikrins, kad sprendimus priimantys asmenys būtų atskaitingi ateities kartoms.
Siekdamas spręsti šiuos uždavinius, Reformų GD remia valstybes nares šiose srityse:
- ekologiškas biudžeto sudarymas ir aplinkos mokesčiai;
- žalieji viešieji pirkimai;
- tvarus finansavimas ir investicijos.
PARAMOS PAVYZDŽIAI
- Žaliųjų viešųjų investicijų stiprinimas.
- Įgyvendinimo išlaidų ir mokesčių išlaidų peržiūra, susijusi su žaliąja ir aplinkai nepalankia (pilkąja) politika, biudžeto sistemose.
- Žaliųjų mokesčių kūrimas ir jų poveikio modeliavimas.
- ES gairių dėl žaliojo biudžeto sudarymo įgyvendinimas.
- Tvaraus finansavimo veiksmų plano, skirto valstybėms narėms ir nacionalinėms skatinamojo finansavimo įstaigoms, parengimas.
- Vyriausybės žaliųjų obligacijų sistemų diegimas.
Airijos veiklos rezultatų biudžeto sudarymo sistemą reikia tobulinti siekiant tvaraus biudžeto sudarymo ir ataskaitų teikimo.
Komisija padėjo Ispanijos nacionaliniam skatinamojo finansavimo bankui (toliau – ICO) parengti strateginį veiksmų planą, skirtą tvaresnei (žaliajai ir socialinei) veiklai ir projektams tiesiogiai finansuoti.
Nors Lietuva vykdo veiklą žaliojo finansavimo srityje, šiuo metu tokioms investicijoms pritraukto kapitalo nepakanka ilguoju laikotarpiu.
